Ar galima pasitikėti dirbtiniu intelektu tikrinant vežėją?
Taip, dirbtiniu intelektu (AI) galima pasitikėti tikrinant vežėją, jei neverčiame jo spėlioti: duomenys apie įmonę turi būti gaunami iš registrų, o vežėjo dokumentai turi būti iš tikrųjų patikrinti, taip pat ir tie, kurie parašyti užsienio kalba.
Šį scenarijų žino kiekviena ekspedicijos įmonė. Penktadienio popietė, krovinys turi išvažiuoti, o vežėjas naujas. Kažkas įklijuoja jo polisą į ChatGPT ir parašo: „patikrink man šią įmonę“. Po akimirkos gauna gražų, tvarkingą atsakymą. Viskas sutampa.
Ir čia prasideda abejonės, apie kurias sektoriuje kalbama vis garsiau. Kas nutiko dokumentui, kurį ką tik kažkam išsiuntėme? Iš kur pokalbių robotas žino, kad licencija galioja? Ką parodysime draudikui, jei šis krovinys dings?
Tai geri klausimai. Tačiau jie susiję su dokumentų įklijavimu į paprastą pokalbių robotą, o ne su kiekvienu AI naudojimu. Skirtumas maždaug toks, kaip tarp klausimo pažįstamam „ar girdėjai ką nors apie šią įmonę?“ ir išrašo iš registro.
Paprastas pokalbių robotas ir patikros įrankis
Pokalbių robotas, toks kaip ChatGPT, Gemini ar Claude, atsako remdamasis tuo, ką į jį įklijuojame, tuo, ko išmoko anksčiau, ir tuo, ką tuo metu randa internete. Kai jis parašo, kad vežėjas turi licenciją, nežinome, ar jis pažiūrėjo į registrą, pateko į atsitiktinį puslapį, ar tiesiog sudėliojo gerai skambantį sakinį. Net kai jis pateikia nuorodą, sunku įvertinti, kurios dienos ta informacija.
TLSafe kūrėme kitaip, nes patys vadovaujame ekspedicijos įmonei ir žinome, kiek kainuoja klaida. Pas mus patikra susideda iš kelių etapų ir kelių šaltinių:
- Įmonės duomenis ir PVM statusą sistema gauna iš registrų ir institucijų 27 ES šalyse, AI jų nenustato.
- AI tikrina vežėjo dokumentus: transporto licenciją, civilinės atsakomybės draudimą (CMR Insurance) ir įmokos sumokėjimo įrodymą.
- Skaičiavimus, numerių palyginimą ir vertinimą pagal taisykles atlieka įprasta programa, kuri rytoj tai padarys lygiai taip pat kaip šiandien.
Taigi AI nevertina, ar įmonė patikima. Jis renka informaciją iš dokumentų: iki kada galioja polisas, kam jis išduotas, kokia draudimo suma. Į klausimą, ar to pakanka, atsako sistema pagal nustatytas taisykles.
Tuo viskas nesibaigia. Informaciją iš trijų dokumentų sistema palygina tarpusavyje ir su įmonės duomenimis. Ji tikrina, ar polisas išduotas tai pačiai įmonei, kurią tikriname. Taip pat tikrina, ar įmoka sumokėta į polise nurodytą sąskaitą, tokia suma ir tokiu terminu, kurie iš jo išplaukia.
Sąskaitų numerius iš dokumentų ji palygina su Lenkijos PVM „baltuoju sąrašu“ (oficialiu Lenkijos PVM mokėtojų ir jų banko sąskaitų sąrašu). Klausimas paprastas: ar vežėjo sąskaita tikrai priklauso vežėjui, o draudiko sąskaita draudikui. Jei pervedimas pateko kitur, matyti, į kieno sąskaitą.
Kiekvienas iš šių dokumentų atskirai gali atrodyti nepriekaištingai. Neatitikimas išryškėja tik tada, kai juos padedi vieną šalia kito, o tikrinant rankiniu būdu tam paprastai trūksta laiko.
Ar vežėjas atsiuntė tai, ko prašėme?
Vežėjas iš Lietuvos, Rumunijos ar Vokietijos siunčia dokumentus savo kalba. Ekspeditorius mato draudiko logotipą, sumą ir datą, todėl mano, kad prieš save turi įmokos sumokėjimo patvirtinimą. O tai gali būti draudiko sąskaita faktūra, t. y. įrodymas, kad įmoką reikia sumokėti, o ne kad ji sumokėta. Lygiai taip pat vietoj poliso gali atkeliauti pasiūlymas arba bendrosios draudimo sąlygos.
Įvykus žalai draudikas tokiai spragai nebus atlaidus. Jei užsakymo dokumentuose yra sąskaita faktūra vietoj pervedimo patvirtinimo, sunku apginti teiginį, kad patikrinome, ar polisas apmokėtas. Galima likti be draudimo išmokos.
Todėl TLSafe pradeda nuo paprasčiausio klausimo: ar tai apskritai yra tas dokumentas, kurio prašėme. Jei vietoj mokėjimo patvirtinimo gaunama sąskaita faktūra, o vietoj poliso pasiūlymas, sistema sustabdo patikrą ir paprašo tinkamo failo. Dokumento kalba čia neturi reikšmės.
Kitas žingsnis yra turinys. AI tikrina dokumentą ta kalba, kuria jis išduotas, o svarbiausias nuostatas parodo išverstas šalia originalo. Ekspeditoriui nereikia mokėti lietuvių kalbos ar kopijuoti poliso ištraukų į vertimo programą, kad pamatytų, ką apima draudimo apsauga ir kokiai sumai. Jis turi originalą ir vertimą šalia, todėl žino, ką patvirtina savo sprendimu.
Pasitaiko ir pakeistų polisų
Yra dar vienas dalykas, apie kurį mažai kas klausia. Draudikų reikalavimai paprastai sutelkti į tai, ar dokumentas yra ir ar jis galioja. Ar dokumentas nebuvo pakeistas, jie paprastai neklausia. O pakeisti dokumentai tiesiog pasitaiko: prirašyta data, pataisyta suma, kitu šriftu perrašytas skaitmuo.
Todėl TLSafe AI prie kiekvieno dokumento atkreipia dėmesį ir į tai, kaip jis atrodo. Jis ieško trijų dalykų:
- pakeitimų pėdsakų: prirašytų datų, pakeistų sumų, perrašytų skaitmenų, šrifto ar lygiuotės, kurie skiriasi nuo likusio dokumento,
- žymų, tokių kaip „KOPIJA“ ar „PAVYZDYS“, ir krovinių biržų vandenženklių, rodančių, kad tai ne iš vežėjo gautas dokumentas,
- reikšmių, kurios skirtinguose to paties dokumento puslapiuose viena kitai prieštarauja.
Pakeitimo pėdsakas prie sumos, datos ar numerio lemia rezultatą NE OK, o ataskaitoje aprašoma, kas sukėlė abejonių.
Netvirtiname, kad AI aptiks kiekvieną klastotę. Tačiau jis į kiekvieną dokumentą žiūri vienodai atidžiai, o ne tik tada, kai kas nors sukelia įtarimą.
O jei AI suklys?
Gali suklysti, ir to sąžiningai atmesti neįmanoma. Todėl sistema nustatyta taip, kad kilus abejonių sustotų, o ne spėliotų.
Jei skenuota kopija prasta ir AI nėra tikras, laukas ataskaitoje aiškiai pažymimas.
Trūkstami duomenys niekada neduoda rezultato OK.
Verčiau be reikalo keletui minučių sulaikysime gerą vežėją, nei praleisime problemą, kuri baigsis krovinio praradimu arba atsisakymu išmokėti draudimo išmoką.
Sąžiningai reikia pažvelgti ir į rankinį tikrinimą. Rašybos klaida mokesčių mokėtojo kode, praleistas registras, neįsikėlęs puslapis, prieš savaitę darytas ekrano vaizdas. Tikrinant dvidešimtąjį vežėją tą pačią dieną, tai tiesiog nutinka. Žmogus irgi klysta, tik niekas to nemato, nes rankinis patikrinimas visada atrodo išsamus.
Ekspeditoriai jau naudoja AI, dažnai įmonei nežinant
Šios temos neįmanoma apeiti. Ekspeditorius, kuriam reikia patikrinti polisą lietuvių kalba, o krovinys laukia prie rampos, griebsis to, kas po ranka. Dažniausiai tai nemokamas ChatGPT, Gemini ar Claude privačioje paskyroje. Ten jis įklijuoja polisą, licenciją, kartais visą susirašinėjimą su vežėju.
Įmonė dažnai apie tai nežino. Ji taip pat nežino, kokie dokumentai ir kur pateko. Neišlieka jokių pėdsakų, ir įmonė negali paveikti, kas su tais dokumentais vyksta toliau.
Vien uždraudimas čia mažai ką pakeis, nes poreikis neišnyks. Dokumentą užsienio kalba vis tiek reikės suprasti, o laiko vis tiek trūks. Protingiau suteikti žmonėms įrankį, kurį pasirinko pati įmonė. Tada žinoma, kas tvarko dokumentus ir kokiomis sąlygomis, nes tai aprašo naudojimosi taisyklės ir privatumo politika. O kiekviena patikra palieka ataskaitą įmonėje, o ne pokalbį kažkieno privačioje paskyroje.
Kas lieka įvykus žalai
Kol krovinys pasiekia tikslą, niekas neklausia, kaip buvo patikrintas vežėjas. Klausimai prasideda įvykus žalai. Pokalbio su pokalbių robotu ekrano vaizdas tada mažai padės, nes jame nematyti, kas buvo patikrinta, kada ir pagal kokias taisykles.
Po patikros TLSafe lieka PDF ataskaita su patikrinimo data ir laiku bei rezultatu penkiose srityse: įmonės duomenys, PVM statusas, transporto licencija, civilinės atsakomybės draudimas (CMR Insurance) ir įmokos sumokėjimo įrodymas. Poraštėje nurodytos AI instrukcijų, vertinimo taisyklių ir sistemos versijos. Kilus ginčui, galima parodyti, kokiomis taisyklėmis remiantis buvo gautas rezultatas.
Ataskaitą įdedame į užsakymo dokumentus. Negarantuojame, kad ataskaita nulems kiekvieno reikalavimo draudikui baigtį, nes tai priklauso nuo poliso sąlygų ir žalos aplinkybių. Tačiau ji atsako į pirmą tada užduodamą klausimą: kas buvo patikrinta ir kada.
Šeši klausimai vertinant įrankį
Nesvarbu, ar sakysime, kad AI „padeda“, ar kad „tikrina“. Svarbu, ar žinoma, kuo grindžiamas rezultatas. Prieš pasitikėdamas bet kuriuo įrankiu, taip pat ir mūsų, paklausk:
- Kas nustato įmonės duomenis: sistema, kuri juos gauna iš registrų ir institucijų, ar AI, kuris sudėlioja atsakymą?
- Ar įrankis atpažins, kad vežėjas atsiuntė ne tą dokumentą, kurio prašėme?
- Ar jis susidoros su dokumentu užsienio kalba ir parodys vertimą šalia originalo?
- Ar jis palygina dokumentus tarpusavyje ir atkreipia dėmesį į pakeitimų pėdsakus?
- Kas vyksta, kai ko nors neįmanoma patvirtinti, ir kas po patikros lieka užsakymo dokumentuose?
- Ar šį įrankį pasirinko įmonė, ar kiekvienas ekspeditorius naudoja savo?
Galutinį sprendimą priima žmogus. Rezultatas OK arba NE OK yra registrais ir dokumentais pagrįsta užuomina, o ne nuosprendis. Ekspeditorius pažįsta vežėją, krovinį ir klientą. O kai poliso nuostata kelia abejonių, jis skambina draudikui.
AI nepriims sprendimo už jį. Jis perims duomenų perrašymą, vertimą ir palyginimą, t. y. tą darbo dalį, kurioje lengviausia suklysti.